Kas yra hadisas?

Hadisai - Pranašo Muhammad (salAllahu aleihi wa salam) žodžiai, veiksmai ir gyvenimo būdas. Taigi, hadisai reiškia pasakojima (raportą) apie tai, kaip Pranašas (salAllahu aleihi wa salam) elgėsi, kalbėjo ir kokiems savo pasekėjų veiksmams jis pritarė. 

Hadisai yra svarbūs, nes musulmonai turi sekti ne tik Koranu, bet ir Pranašo (salAllahu aleihi wa salam) sunna (gyvenimo būdu). Hadisai paaiškina daugelį garbinimo aktų, paaiškina detaliai tai, kas Korane aprašoma, užsimenama trumpai. Hadisai yra moralinių nuostatų šaltinis. Korane Dievas musulmonams nurodo sekti ir klausyti Pranašo Muhammad (salAllahu aleihi wa salam).

Per islamo gyvavimo laiką, įvairūs islamo žinovai surinko hadisus į rinkinius. Labiausiai žinomi hadisų rinkiniai: Bukhari, Muslim, Maliks Muwatta, Tirmidhi, Abu Dawud, An-Nasai, Sunan ibn Majah Nawawi 40 hadisų, Qudsi hadisai.

Hadisų požymiai

1) Isnad ir Matan. Hadisas susideda iš dviejų dalių. Isnad- perdavimo grandis, tai yra grandinė žmonių, kurie perdavė hadisą. Matan- tekstas, tai yra, kas buvo perduota. Tekstas pereina per pasakotojų grandį nuo Pranašo (salAllahu aleihi wa salam) arba jo pasekėjo iki to, kuris papasakojo hadisą jų rinkėjui. Surinkėjai, norėdami garantuoti hadisų patikimumą, susiejo kiekvieną tekstą su isnad. Isnad sistemą arabai naudojo ir kitose mokslo atšakose, tokiose kaip istorija ir geografija.

2) Pasakotojai. Tie, kurie hadisus papasakojo, pasižymėjo nuoširdžiu dievobaimingumu ir dideliu tikslumu. Išgirdę hadise, kuris jiems buvo žinomas, nedidelių netikslumų, jie tuoj pat ją patikslindavo.

3) Nepriklausomybė. Bendrai paėmus, hadisai buvo renkami be jokios Kalifo ar kitų valdininkų paramos. Už tradicijas, kurios mums šiandien yra žinomos, turime būti dėkingi spontaniškam nepriklausomų hadisų rinkėjų entuziazmui. Hadisų rinkėjai ne tik, kad neėmė jokio atlygio ar kitokios paramos, bet kartais buvo netgi persekiojami už tai! Garsusis Imamas Ahmad ibn Hanbal buvo įkalintas ir kankinamas, nes nenorėjo atsisakyti savo įdėjų, kurios prieštaravo tuometinių valdytojų interesams. Taip pat ir garsusis Imamas Abu Hanifa ir Bukhari jautė labai didelį spaudimą iš valdžios pusės. Vis dėlto jie priešinosi padaryti net mažiausią pakeitimą savo darbuose ir mieliau aukojo savo gyvybę, negu sutiko nors per plauką nukrypti nuo tiesos.

4) Moterys. Moterys vaidino svarbų vaidmenį atsimenant ir pasakojant hadisus. Pranašo (salAllahu aleihi wa salam) moterys buvo labai naudingos susidarant vaizdą apie jo asmeninį gyvenimą. Taip pat jos galėjo būti išlaikiusios daug hadisų apie tipiškus moterų reikalus. Aišha (tebūna jai Viešpaties ramybė) yra svarbiausia iš jų. Bukhari ir Muslim pritarė 174 hadisui, kurį ji papasakojo.

Qudsi hadisai

Qudsi hadisai yra Pranašo Muhammad (salAllahu aleihi wa salam)  pamokymai, kuriuos jam atskleidė Aukščiausiasis. Šie hadisai nuo Korano skiriasi tuo, kad Koranas yra žodis žodin tai, ką pasakė Viešpats, o Qudsi hadisai yra savais žodžiais atpasakoti Pranašo (salAllahu aleihi wa salam). Qudsi hadisai buvo atskleisti ne tik Angelo Gabrieliaus (Koranas atskleistas tik per jį), bet ir kitais būdais, pvz., per sapnus. Qudsi hadisams naudojamas toks pat patikimumo nustatymo metodas kaip ir kitiems hadisams.