Hadisų atrankos kriterijai

"Sihah Sita" sudarytojas pritaikydavo daugybę kriterijų hadisų patikimumui patikrinti. Imamas Bukhari po 40-ies metų tyrimu žinojo apie 600.000 hadisų, tačiau jis juos vertino taip kritiškai, jog į savo Sahih įdejo tik 7.295 iš jų.

Sekantys kriterijai buvo naudojami "Sahih Sita" rašytojų hadisų selekcijai:

1. Turėjo būti aiškiai paminėta, kad vienas ar kitas posakis ar poelgis yra tikrai Pranašo (salAllahu aleihi wa salam).

2. Tas, kuris hadisą papasakojo, turėdavo patvirtinti, kad jis pats buvo šalia, kai Pranašas (salAllahu aleihi wa salam) tam tikra tema pasisakė. Jei tas asmuo pats nebuvo šalia, tai jis turėjo nurodyti pilną grandį pasakotojų iki to, kuris buvo šalia, kai Pranašas (salAllahu aleihi wa salam) tai pasakė.

3. Kiekvienas iš anksčiau minėtos grandies asmenų turėjo būti tiek išsilavinęs, kad būtų užskaitoma, jog jis gali hadisą suprasti ir teisingai jį kitiems perpasakoti.

4. Kiekvienas asmuo iš tos grandies turejo būti dievobaimingas, dorovingas ir sąžiningas.

5. Hadisai, kuriuose buvo išsakomi kaltinimai prieš kurį nors iš Pranašo (salAllahu aleihi wa salam) pasekėjų arba kurį nors iš Pranašo (salAllahu aleihi wa salam) šeimos narių, buvo atmetami.

6. Hadisai, kuriuose buvo naudojami žodžiai netaisyklinga Arabų kalba, taip pat kaip ir hadisai, kuriuose buvo naudojami netinkami žodžiai, buvo atmetami.

7. Turėjo būti įrodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris hadisą papasakojo, tuo metu, kai jis hadisą išgirdo, buvo tokio amžiaus, kad galetų būti laikomas pakankamai subrendusiu suprasti pilną atitinkamo hadiso reikšmę.

8. Hadisas, kuris prieštaravo patvirtintam istoriniam faktui, buvo atmetamas.

9. Hadisas, kuriame buvo minima labai sunki bausmė už palyginus mažą nusižengimą arba, kuris žadėjo labai didelį atpildą už palyginus mažą dorybę, buvo atmetamas.

10. Jei kas nors papasakoja tam tikra tema hadisą, kuris pagal reikšmę ir svarbumą turėtu būti visiems jau seniai žinomas ir musulmonų tarpe pritaikytas, ko, deja nėra, ir niekas daugiau negali to paliudyti, toks hadisas taip pat bus atmestas.

11. Hadisas, kuris prieštarauja sveikam supratimui arba žinomam teisės principui, buvo atmetamas.

12. Hadisas, kuris prieštaravo Korano mokymui,  buvo atmetamas.

13. Hadisas, kuris prieštaravo bendrai priimtiems sprendimams, buvo atmetamas.

Hadisų pasakotojams taip pat buvo keliami griežti reikalavimai, norint užtikrinti jų patikimumą.

Tam buvo taikomi sekantys kriterijai:

1. Turėjo būti žinomi pasakotojo vardas, pavardė, titulas, kilmė ir profesija.

2. Jis negalėjo būti nė vieno vienintelio karto sumelavęs apie Pranašo{ salla allahu aleihi wa sallam } Hadisus.

3. Jis negalėjo būti kaltinamas kada nors padaręs nusikaltimą ar laikomas melagiu.

4. Jis negalėjo būti pakartotinai padaręs didelių klaidų ar nusižengimų.

5. Pasakodamas hadisą jis neturėjo rodyti nerūpestingos laikysenos.

6. Jis neturėjo būti blogas žmogus savo žodžiuose ar veiksmuose.

7. Jis neturėjo nė vieno žodžio išsigalvoti (pridėti).

8. Jis neturėjo būti nieko blogo pasakęs apie patikimus asmenis.

9. Jis negalėjo būti neraštingas ar silpnaprotis.

10. Jis negalėjo būti pasakęs jokiu nuosavų , tai reiškia kitokių, paaiškinimų apie religiją.

11. Jis negalėjo būti blogos atminties.

12. Jis turėjo visa, ką jis apie tam tikrą hadisą girdėjo, būti patikrinęs dėl patikimumo, kaip tai liepiama Korane (Sura 46:6)

Atrenkant hadisus, buvo labai svarbu žinoti ar hadise minimi žodžiai yra Pranašo (salAllahu aleihi wa salam), ar pasakotojas tik papasakojo jų reikšmę. Antruoju atveju pasakotojas turėjo būt būtinai isšilavinęs ir dievobaimingas žmogus, nes kitaip būtų abejojama hadiso patikimumu. Dėl viso to, kas buvo reikalinga pasakotojų grafiniams duomenims gauti, atsirado mokslas "Asma-ar djaal" (pasakotojų biografijos). Sakoma, kad yra užrašyta beveik 2 milijonai hadisų pasakotojų biografijų.

Tie hadisai, kurie yra surinkti šešiose autentiškose knygose, "Sahih Sitta", yra, be abejonių, teisingi ir laikomi absoliučiai patikimais. "Sahih Sitta" rinkiniuose aukščiausią vietą užima Sahih Bukhari ir Sahih Muslim. Religiniu požiūriu šios dvi knygos yra pagrindinis žinių šaltinis po Tauriojo Korano.